FOLIO I · MĄSTYTOJAI · KART. 05 · Nr. 048

Hans-Hermann Hoppe

Darbai
20
Straipsniai
94
Karta
5.
Portretas: Hans-Hermann HoppePortretas: Hans-Hermann Hoppe: Hans-Hermann Hoppe, Vortrag (Henrique Vicente, Flickr) (2011)Portretas: Hans-Hermann Hoppe: Hans-Hermann Hoppe, „Rockstar“ (2025, hanshoppe.com) (2025)
FOL. 05 · N° 048 · Hans-Hermann Hoppe
BIOGRAFIJA

Gyvenimas ir kūryba

Hans-Hermann Hoppe, gimęs vokietis, kuris filosofijos daktaro disertaciją apgynė vadovaujamas Jürgen Habermas, anksti išvyko studijuoti į JAV ir, ilgametis Murray N. Rothbard mokinys, galiausiai perėmė jo katedrą Nevados universitete. Veikalu Kritik der kausalwissenschaftlichen Sozialforschung (1983) Hoppe reikšmingai prisidėjo prie empirizmo ir pozityvizmo paneigimo. Priežastinė-mokslinė socialinė tyrimystė esą logiškai neįmanoma, nes ji nesuderinama su teiginiu, kurį kiekvienas mokslininkas implicitiškai pripažįsta galiojančiu ir kurio neįmanoma argumentuotai paneigti be prieštaravimo, – teiginiu, kad galima mokytis. Todėl ekonomika negalinti būti empirinis socialinis mokslas, o turinti būti suprantama kaip apriorinis veiksmo mokslas. Veikale A Theory of Socialism and Capitalism (1989) Hoppe apibrėžė socializmą kaip institucionalizuotą agresijos prieš nuosavybę procedūrą, kaip giliai amoralią visuomenės santvarką, jokiu būdu neatitinkančią „prigimtinės tvarkos“. Ši pamatinė mintis buvo toliau išplėtota veikale Democracy: The God That Failed (2001) ir papildyta esmine bei išsamia demokratijos kritika. Hoppe parašė daugybę knygų ir straipsnių austrų ekonomistų teoriniais klausimais bei prigimtinės teisės etikos tema, taip pat prieš vyraujančias ekonomines klaidas, daugiausia dėmesio skirdamas „pinigų teorijai“ ir „viešosioms gėrybėms“. 2006 metais jis įsteigė Property and Freedom Society – diskusijų forumą, įsipareigojusį intelektualiniam radikalumui Mises ir Rothbard tradicijoje.
Metaduomenys
2. September 1949
gyvena
5-oji karta
Gyvenimo etapai

Etapai

  1. 1949
    1949
    Gimimas

    Gimė 1949 m. rugsėjo 2 d. Peinėje.[1]

  2. ⁦1968–1974⁩
    ⁦1968–1974⁩
    Filosofijos, sociologijos, istorijos ir ekonomikos studijos– apytiksliai

    Filosofijos, sociologijos, istorijos ir ekonomikos studijos Saro krašto universitete (Saarbrücken), Goethe-Universität Frankfurt am Main ir University of Michigan (Ann Arbor).[1]

  3. 1974
    1974
    Filosofijos daktaro disertacija pas Habermas

    Filosofijos daktaro disertacija Goethe-Universität Frankfurt am Main, vadovaujant Jürgen Habermas (1974).[1]

  4. ⁦1976–1978⁩
    ⁦1976–1978⁩
    Podoktorantūros stipendija University of Michigan– apytiksliai

    Podoktorantūros stipendija University of Michigan, Ann Arbor (1976–1978).[1]

  5. 1981
    1981
    Habilitacija Frankfurte

    Habilitacija sociologijos ir ekonomikos srityse Goethe-Universität Frankfurt am Main (1981).[1]

  6. ⁦1981–1985⁩
    ⁦1981–1985⁩
    Dėstymas Vokietijos universitetuose ir Johns Hopkins (Bolonija)– apytiksliai

    Prieš persikeldamas į JAV dėstė keliuose Vokietijos universitetuose bei Johns Hopkins University Bologna Center.[1]

  7. 1983
    1983
    „Kritik der kausalwissenschaftlichen Sozialforschung“

    Veikalu „Kritik der kausalwissenschaftlichen Sozialforschung“ (1983) Hoppe reikšmingai prisidėjo prie empirizmo ir pozityvizmo paneigimo. Esą priežastingumo mokslo principais grįstas socialinis tyrimas yra logiškai neįmanomas.

  8. 1986
    1986
    Persikėlimas į JAV– numanoma

    Anksti studijų tikslais išvyko į JAV ir ilgus metus buvo Murray N. Rothbard mokinys.

  9. ⁦1986–2008⁩
    ⁦1986–2008⁩
    Profesūra University of Nevada, Las Vegas

    Nuo 1986 m. Professor of Economics University of Nevada, Las Vegas (UNLV); glaudus bendradarbiavimas su Murray N. Rothbard. Po Rothbard mirties 1995 m. kaip ilgametis mokinys perėmė jo katedrą. Emeritūra 2008 m.[1]

  10. 1989
    1989
    „A Theory of Socialism and Capitalism“

    Veikale „A Theory of Socialism and Capitalism“ (1989) Hoppe apibrėžė socializmą kaip institucionalizuotą agresijos prieš nuosavybę būdą.

  11. 2001
    2001
    „Democracy: The God That Failed“

    Veikale „Democracy: The God That Failed“ (2001) Hoppe toliau plėtojo savo pamatinę mintį ir papildė ją esmine demokratijos kritika.

  12. 2006
    2006
    Property and Freedom Society įsteigimas

    2006 m. gegužę Bodrume (Turkija) įsteigta Property and Freedom Society, libertarinis diskusijų forumas, įsipareigojęs intelektualiniam radikalumui Mises ir Rothbard tradicijoje.[1]

Ryšiai

Įtakos

Veikiamas · 3
  1. ⁦1969–1981⁩
    ⁦1969–1981⁩
    Jürgen Habermas⁦(1929–2026)⁩ · Frankfurter Schule

    Hoppe 1974 m. apgynė disertaciją, o 1981 m. atliko habilitaciją filosofijos srityje pas Jürgen Habermas Goethe's universitete Frankfurte prie Maino. Vėlesniais metais jis ryžtingai nutolo nuo Frankfurto mokyklos ir, remdamasis argumentacijos etika, sukūrė aprioristinį privačios nuosavybės pagrindimą, kuris perima Habermas diskurso pragmatinį metodą, tačiau veda prie priešingų išvadų: pasak Hoppe, kiekvienas argumentuotas ginčas suponuoja išskirtinę nuosavybės teisę į savo kūną ir į ribotus išteklius. Ši argumentacija svarbiausia forma pateikiama veikaluose „A Theory of Socialism and Capitalism“ (1989) ir „The Economics and Ethics of Private Property“ (1993).[1]

  2. ⁦1986–1995⁩
    ⁦1986–1995⁩

    Studijų tikslais Hoppe išvyko į JAV ir tapo ilgamečiu Murray N. Rothbard mokiniu; galiausiai jis perėmė jo katedrą University of Nevada, Las Vegas.[1]

  3. —
    —
    Karl-Otto Apel⁦(1922–2017)⁩ · Diskursethik

    Apel diskurso etika padarė įtaką vėlesnei Hoppe argumentacijos etikai; Apel buvo svarbus filosofinis atskaitos taškas jo studijų laikotarpiu Frankfurte.[2]

Privatusis seminaras, kolegos, Mont Pèlerin · 1
  1. ⁦1986–1995⁩
    ⁦1986–1995⁩

    Nuo 1986 m. Hoppe ir Rothbard kartu dirbo University of Nevada, Las Vegas; po Rothbard mirties 1995 m. Hoppe perėmė jo katedrą.

Hans-Hermann Hoppe visos mokyklos kontekste: penkios kartos, jų mokytojų ir mokinių linijos, ratai ir kolegų ryšiai.

ŠALTINIAI APIE GYVENIMO ETAPUS IR RYŠIUS13 nuorodų · 3 šaltiniai
  • [2]Hoppe: A Theory of Socialism and Capitalism (Argumentationsethik mit Apel-Bezug)
Topografija

Veiklos vietos

DARBŲ SĄRAŠAS · CHRONOLOGINIS

Knygos

1970 m.
1976
Handeln und Erkennen: Zur Kritik des Empirismus am Beispiel der Philosophie David Humes
OriginalasVokiečių
1980 m.
1983
Hans-Hermann Hoppe argumentuoja, kad priežastiniu mokslu grįstas, prognozuojantis socialinis tyrimas yra logiškai negalimas. Esmę sudaro įrodymas, kad teiginys, jog socialinis mokslininkas užsiima priežastiniu tyrimu, prieštarauja apriori galiojančiam, argumentuojant nepaneigiamam teiginiui, kad žmonės gali mokytis. Iš to Hoppe daro dvi išvadas: kaip empirinė disciplina socialinis tyrimas gali veikti tik rekonstruodamas, analogiškai kalbos gramatikai; greta to galimas aprioristinis veiksmo mokslas, kurio pavyzdys yra ekonomika. Pirmasis skyrius plėtoja negalimumo tezę regresinės analizės ir pastovumo principo pavyzdžiu, antrasis pagrindžia sociologiją kaip rekonstruojančią veiksmo gramatiką, trečiasis, ekonomiką kaip apriorinį mokslą ir iliustruoja ją ribinio naudingumo teorema, grąžos dėsniu ir ekonominio ciklo teorija. Hoppe aiškiai remiasi Mises ir austrų mokykla bei svarsto Popper, Hume ir Kant.
OriginalasVokiečių
1987
Penkiose savarankiškose studijose ir priede Hans-Hermann Hoppe išskleidžia tezę, kad normatyvines visuomenės teorijas galima griežtai pagrįsti ir kad vienintelė pateisinama tvarka yra individualistinis privačios nuosavybės anarchizmas, kurį Hoppe sutapatina su šimtaprocentiniu kapitalizmu, arba grynąja privatinės teisės visuomene. Argumentuojama, kad valstybės, net ir liberalios minimalios valstybės, egzistavimas negali būti pagrįstas nei moraliai, nei ekonomiškai, nes ji remiasi prievartiniu apmokestinimu. Įrodinėjimo pagrindas yra prievartos draudimo principas ir teisė į pirminį pasisavinimą. Studijos nagrinėja normų pagrindžiamumą, socialinės gerovės ir gerovės matavimo teoriją, nuosavybės teorijos pagrindus bei ekonominių ir valstybinių tvarkų teoriją. Tai darydamas Hoppe svarsto nuo Hobbes iki Nozick siekiančią politinės teorijos tradiciją, viešųjų gėrybių teoriją ir Hume nuosavybės mokymą; knyga pasirodė 1987 metais.
OriginalasVokiečių
1989
Hans-Hermann Hoppe plėtoja sisteminę socializmo ir kapitalizmo teoriją, grindžiamą nuosavybės teorija. Socializmą jis apibrėžia kaip institucionalizuotą agresiją prieš privačią nuosavybę, kapitalizmą, kaip sistemą, besiremiančią pirminiu pasisavinimu ir sutartiniais mainais; realios visuomenės laipsniškai išsidėsto tarp šių dviejų polių. Remdamasis „prigimtine nuosavybės teorija“ (natural theory of property), veikalas analizuoja keturias socializmo atmainas: rusišką (marksistinį) stilių, socialdemokratinį perskirstymo stilių, konservatizmo socializmą ir socialinės inžinerijos socializmą, ir kiekvienai išveda santykinį nuskurdinimo poveikį. Argumentuojama daugiausia dedukciškai, su iliustraciniais palyginimais, tokiais kaip Vakarų ir Rytų Vokietija; atskiri skyriai skiriami etiniam kapitalizmo pateisinimui, socialinei psichologinei valstybės teorijai bei monopolio ir viešųjų gėrybių problemoms. Kaip aiškiai įvardytą atramos tašką knyga ypač nurodo Murray N. Rothbard ir Ludwig von Mises.
OriginalasAnglų
1990 m.
1993
Penkiolika Hans-Hermann Hoppe straipsnių apie privačios nuosavybės ekonomiką ir filosofiją, skirtų jo mokytojui Murray N. Rothbard. Ekonominėje dalyje nagrinėjama viešųjų gėrybių teorija, mokesčiai, pinigų ir bankų sistema, marksistinė bei austriškoji klasių analizė, misesiška Keynes kritika ir fiat pinigų galimumo bei padarinių klausimas. Filosofinėje dalyje prakseologija pagrindžiama kaip pažinimo teorijos pamatas, kritikuojami priežastiniu mokslu grįsti metodai socialiniuose moksluose ir plėtojamas apriorinis, argumentacijos etika grindžiamas privačios nuosavybės pateisinimas. Hoppe nuosekliai argumentuoja dedukciškai, išeidamas iš veiksmo sąvokos ir laikydamasis Mises bei Rothbard tradicijos. Priede atsakoma į keturias kritines replikas dėl jo argumentacijos etikos. Straipsniai anksčiau buvo paskelbti atskirai, be kita ko, leidiniuose Journal of Libertarian Studies ir Review of Austrian Economics.
OriginalasAnglų
1995
Economic Science and the Austrian Method
OriginalasAnglų
Kiti leidimai
  • Ökonomik als Wissenschaft und die Methode der Österreichischen Schule
    OriginalasVokiečių
1996
Ludwig von Mises' Die Gemeinwirtschaft Vademecum zu einem Klassiker
OriginalasVokiečių
2000 m.
2001
Veikale Democracy: The God That Failed Hans-Hermann Hoppe pateikia revizionistinį monarchijos, demokratijos ir privačia nuosavybe grindžiamos bevalstybinės „prigimtinės tvarkos“ palyginimą. Monarchiją rekonstruodamas kaip privačiai valdomą valdžią, o demokratiją, kaip viešai valdomą valdžią, jis teigia, kad istorinis perėjimas nuo karalių prie renkamų valdovų pakėlė laiko pirmenybę, paskatino kapitalo proėdimą ir reiškia civilizacinį nuosmukį, o ne pažangą. Trylika savarankiškų skyrių, daugiausia išplėtotų iš konferencijų pranešimų, nagrinėja apmokestinimą, skolą, infliaciją, karą, perskirstymą, centralizaciją ir secesiją, socializmą ir privatizaciją, imigraciją ir laisvąją prekybą, konservatizmą ir libertarizmą bei riboto valdymo negalimumą. Visame tekste Hoppe aiškiai remiasi austrų ekonomikos teorija bei Ludwig von Mises ir Murray N. Rothbard, pateikdamas argumentą kaip prakseologinį, o ne empirinį. Kaip kelią į privatinės teisės visuomenę jis siūlo secesiją, privatizaciją ir demokratinio valdymo delegitimaciją.
OriginalasAnglų
Kiti leidimai
  • Demokratie: Der Gott, der keiner ist
    OriginalasVokiečių
2003
Straipsnių rinkinys ginčija dvi paplitusias prielaidas, kad bet koks monopolis kenkia vartotojui ir kad saugumo gamyba vis dėlto turi likti valstybės monopoliu. Vienuolika tekstų argumentuoja, kad antroji tezė klaidinga ir kad apsauga, kaip ir bet kuri kita gėrybė, gali būti gaminama privačiai ir konkurenciškai. Remdamiesi Gustave de Molinari, kuriam rinkinys skirtas, ir Murray Rothbard, autoriai nagrinėja valstybės istoriškumą, monarchiją ir demokratiją karo atžvilgiu, branduolinę proliferaciją, samdinius, milicijas ir partizanus, jūrų karybos privatininkystę (privateering) bei privačios gynybos draudimo modelius ir secesijos vaidmenį. Argumentacija jungia austrų ekonomiką, viešojo pasirinkimo teoriją ir istorines atvejų studijas bei nukreipta prieš hobsiškąjį valstybės kaip saugumo garanto pagrindimą.
OriginalasAnglų
2009
Libertad o socialismo
OriginalasIspanų
STRAIPSNIAI · 94 UŽREGISTRUOTA

Straipsniai, recenzijos, paskaitos

1970 m.
1976
Wirtschaftliche Rezession, Konfliktbereitschaft, und Reformbestrebungen in der Arbeitnehmerschaft, Gewerkschaftliche Monatshefte
OriginalasVokiečių
1977
Beeinflussungsfaktoren der Konfliktbereitschaft bei Metallarbeitern, Sozialer Fortschritt
OriginalasVokiečių
Einflussfaktoren auf die Konfliktbereitschaft von Arbeitern, Soziale Welt
OriginalasVokiečių
Sicherheits- und Entfaltungswünsche, Neue Gesellschaft
OriginalasVokiečių
1980 m.
1980
On How Not To Make Inferences About Measurement Error, Quality and Quantity
OriginalasAnglų
1981
Über die Verwendung ungemessener Variablen in Kausalmodellen. Eine epistemologische Kritik, Zeitschrift für Soziologie
OriginalasVokiečių
1982
Staatsausgaben für produktive Arbeitsplätze? Über die Wirkungen von Beschäftigungsprogrammen, Orientierungen zur Wirtschafts- und Gesellschaftspolitik
OriginalasVokiečių
Über ungemessene Variablen. Von einem Fehlschluss und zwei unbeantworteten Fragen, Zeitschrift für Soziologie
OriginalasVokiečių
Vom Konzept der Wohlfahrtsmessung zur Theorie der Gerechtigkeit, Zeitschrift für Politik
OriginalasVokiečių
1983
Is Research Based on Causal Scientific Principles Possible in the Social Sciences?
OriginalasAnglų
APA
Chicago
Vokiškas istorinis stilius