FOLIO I · MĄSTYTOJAI · KART. 03 · Nr. 023

Joseph A. Schumpeter

Darbai
44
Straipsniai
165
Karta
3.
Portretas: Joseph A. SchumpeterPortretas: Joseph A. Schumpeter: Schumpeter, Portrait um 1920 (1920)Portretas: Joseph A. Schumpeter: Schumpeter, Quarter-length-Portrait um 1910 (1910)
FOL. 03 · N° 023 · Joseph A. Schumpeter
BIOGRAFIJA

Gyvenimas ir kūryba

Po ankstyvos tėvo mirties Schumpeter motina Johanna persikėlė į Gracą, kur 1893 m. ištekėjo už 32 metais vyresnio leitenanto feldmaršalo Sigismund von Kéler ir kartu su juo persikraustė į Vieną. Puikiai išlaikęs brandos egzaminus Theresianum gimnazijoje, Schumpeter pradėjo teisės studijas, tačiau, veikiamas Menger mokinių Friedrich von Wieser, Eugen von Böhm-Bawerk ir Eugen Philippovich von Philippsberg, daugiausia ėmėsi nacionalinės ekonomijos. Baigęs studijas, jis London School of Economics bei Oksforde ir Kembridže prie savo „austriško“ išsilavinimo pridėjo tuomet dar retą anglišką išsilavinimą. Darbu Das Wesen und der Hauptinhalt der theoretischen Nationalökonomie (1908), kuriame buvo pateiktas subalansuotas Methodenstreit vaizdavimas bei aiškus pasisakymas už metodologinį individualizmą, jis dar tais pačiais metais habilitavosi ir 1909 m. užėmė ekstraordinarinę profesūrą Černivciuose, dabartinėje Ukrainoje. 1911 m., būdamas 28 metų, jis buvo pakviestas į „politinės ekonomijos“ katedrą Graco universitete. Netrukus jis paskelbė savo Theorie der wirtschaftlichen Entwicklung (1912), kuri greitai sulaukė tarptautinio dėmesio. 1914 m. Schumpeter ėmėsi kviestinės profesūros Columbia University Niujorke. Grįžęs iš Amerikos, jis iškart buvo išrinktas Graco Teisės fakulteto dekanu. Schumpeter pirmiausia laikė save mokslininku. Jis ne kartą pabrėžė norįs susilaikyti nuo bet kokių politinių vertinimų ir nebent teikti teorinę pagalbą sprendžiant dėl ekonominės politikos priemonių. Vis dėlto jis ėmėsi politinės veiklos ir funkcijų. Iškart po pasaulinio karo jis tapo Vokietijos socializacijos komisijos nariu. Visų nuostabai, Schumpeter pasisakė už visišką ir nedelsiamą anglių kasybos nacionalizavimą. 1919 m. Schumpeter buvo netgi paskirtas finansų ministru socialistinėje vyriausybėje. Tačiau po septynių mėnesių jam vėl teko atsistatydinti. Nuo 1925 m. Schumpeter dėstė kaip ordinarinis ūkio valstybės mokslų profesorius Bonoje ir pasirūpino, kad Bona taptų ekonomistų iš viso pasaulio susitikimų vieta. 1932 m. Schumpeter baigė dėstytojo veiklą Vokietijoje ir perėjo į Harvard University Kembridže (JAV). Kaip ir anksčiau Bonoje, ir Harvarde jis sugebėjo suburti aplink save iškilų entuziastingų magistrantūros studentų bei jaunų tyrėjų ratą. Taip Schumpeter reikšmingai prisidėjo prie Harvardo „golden age of economics“. Jo darbai apie verslininkystės teoriją bei kapitalizmą padarė jį vienu žinomiausių JAV ekonomistų. Iš šio laikotarpio kilo trys dideli veikalai: Business Cycles (1939), taip pat Capitalism, Socialism, and Democracy (1942) ir History of Economic Analysis (1954).
Metaduomenys
8. Februar 1883
8. Januar 1950
3-oji karta
Gyvenimo etapai

Etapai

  1. 1883
    1883
    Gimimas

    Gimė 1883 m. vasario 8 d. Trieše, Moravijoje.[1]

  2. 1887
    1887
    Tėvo mirtis

    Tėvas (audinių fabrikantas) mirė 1887 m., kai Joseph buvo ketverių metų.[1]

  3. 1893
    1893
    Motinos santuoka su Sigismund von Kéler

    Po ankstyvos tėvo mirties Schumpeter motina Johanna persikėlė į Gracą, kur 1893 m. ištekėjo už 32 metais vyresnio generolo leitenanto Sigismund von Kéler ir kartu su juo persikraustė į Vieną.[1]

  4. 1893
    1893
    Persikėlimas į Vieną– apytiksliai

    Persikėlimas į Vieną su motina ir patėviu jiems susituokus Grace.

  5. ⁦1893–1901⁩
    ⁦1893–1901⁩
    Theresianum

    1893–1901 m. lankė Theresianum Vienoje; puikiai išlaikė brandos egzaminus.[1]

  6. ⁦1901–1906⁩
    ⁦1901–1906⁩
    Teisės ir politinės ekonomijos studijos

    Teisės studijos Vienoje; veikiamas Menger mokinių Friedrich von Wieser, Eugen von Böhm-Bawerk ir Eugen Philippovich von Philippsberg, jis pirmiausia atsigręžė į politinę ekonomiją.[1]

  7. 1906
    1906
    Teisės daktaro (Dr. iuris) laipsnis

    1906 m. vasarį Vienos universitete apgynė Dr. iuris laipsnį.[1]

  8. ⁦1906–1907⁩
    ⁦1906–1907⁩
    Studijų viešnagė Berlyne ir Londone

    Po disertacijos apgynimo – studijų ir mokslinė viešnagė Berlyne (1906 m.) ir Londone (1906–1907 m.).[1]

  9. ⁦1906–1908⁩
    ⁦1906–1908⁩
    Studijos LSE, Oksforde ir Kembridže– apytiksliai

    Baigęs studijas Vienoje, Schumpeter London School of Economics, taip pat Oksforde ir Kembridže prie savo „austriškojo" išsilavinimo pridėjo tuomet dar retą anglišką išsilavinimą.

  10. 1907
    1907
    Pirmoji santuoka su Gladys Ricarde Seaver

    1907 m. vedė dvylika metų vyresnę anglę Gladys Ricarde Seaver, aukšto anglikonų dvasininko dukterį. Išsiskyrė 1913 m., santuoka nutraukta 1925 m.[4]

  11. ⁦1907–1908⁩
    ⁦1907–1908⁩
    Tarptautinis teismas Kaire

    1907–1908 m. dirbo Tarptautiniame mišriajame teisme Kaire; nagrinėjo ūkines bylas ir šį laiką panaudojo darbui prie habilitacijos rankraščio.[1]

  12. 1908
    1908
    „Das Wesen und der Hauptinhalt der theoretischen Nationalökonomie“ (Teorinės politinės ekonomijos esmė ir pagrindinis turinys)

    Pasirodo Das Wesen und der Hauptinhalt der theoretischen Nationalökonomie (Teorinės politinės ekonomijos esmė ir pagrindinis turinys, 1908) su subalansuotu Methodenstreit pristatymu ir argumentais už metodologinį individualizmą.

  13. 1909
    1909
    Habilitacija

    Habilitacija Vienos universitete 1909 m., netrukus po veikalo Das Wesen und der Hauptinhalt der theoretischen Nationalökonomie (Teorinės politinės ekonomijos esmė ir pagrindinis turinys, 1908) pasirodymo.[1]

  14. ⁦1909–1911⁩
    ⁦1909–1911⁩
    Ekstraordinarinė profesūra Černovicuose

    1909 m. pradėjo eiti ekstraordinarinio profesoriaus pareigas Černovicuose, dabartinėje Ukrainoje.[1]

  15. ⁦1911–1921⁩
    ⁦1911–1921⁩
    Politinės ekonomijos katedra Grace

    Būdamas 28 metų pakviestas į „Politinės ekonomijos“ katedrą Graco universitete.[1]

  16. 1912
    1912
    „Theorie der wirtschaftlichen Entwicklung“ (Ekonominės raidos teorija)

    Veikalo „Theorie der wirtschaftlichen Entwicklung“ (Ekonominės raidos teorija, 1912) išleidimas; jis greitai sulaukė tarptautinio dėmesio.

  17. 1914
    1914
    Kviestinė profesūra Columbia University

    1914 m. perėmė kviestinę profesūrą Columbia University Niujorke.[1]

  18. 1915
    1915
    Graco Teisės fakulteto dekanas– numanoma

    Grįžęs iš Amerikos, Schumpeter iškart buvo išrinktas Graco Teisės fakulteto dekanu.

  19. 1918
    1918
    Vokietijos socializacijos komisijos narys

    1918 m. – Vokietijos socializacijos komisijos, vadovaujamos Karl Kautsky, narys; visų nuostabai pasisakė už visišką ir nedelsiamą anglies kasybos nacionalizavimą.

  20. 1919
    1919
    Finansų ministras

    1919 m. paskirtas finansų ministru socialistinėje vyriausybėje; po septynių mėnesių jam teko vėl atsistatydinti.[1]

  21. ⁦1921–1924⁩
    ⁦1921–1924⁩
    Biedermann banko prezidentas

    Nuo 1921 m. M. L. Biedermann & Co. banko Vienoje prezidentas; po 1924 m. finansinių nuostolių 1925 m. atsistatydino.[1]

  22. 1925
    1925
    Antroji santuoka su Anna Reisinger

    1925 m. antrą kartą vedė Anna Josefina Reisinger (jo motinos name dirbusio namų prižiūrėtojo dukterį, dvidešimčia metų jaunesnę); ji mirė 1926 m. rugpjūčio 3 d. gimdydama pirmąjį vaiką; neišgyveno ir vaikas.[5]

  23. ⁦1925–1932⁩
    ⁦1925–1932⁩
    Ordinarinis profesorius Bonoje

    Nuo 1925 m. ekonominių valstybės mokslų ordinariatas Bonoje; pasirūpino, kad Bona taptų viso pasaulio ekonomistų susitikimų vieta.[1]

  24. ⁦1927–1928⁩
    ⁦1927–1928⁩
    Kviestinė profesūra Harvard

    1927/28 m. (ir vėl 1930 m.) kviestinis profesorius Harvard University; tai parengė vėlesnį pakvietimą dėstyti Harvarde.[6]

  25. ⁦1932–1950⁩
    ⁦1932–1950⁩
    Perėjimas į Harvard University

    1932 m. Schumpeter baigė dėstymą Vokietijoje ir perėjo į Harvard University Kembridže (JAV); sugebėjo suburti aplink save iškilų aukštesniųjų studijų studentų ir jaunų tyrėjų ratą bei prisidėjo prie „golden age of economics“ Harvard universitete.[1]

  26. 1937
    1937
    Trečioji santuoka su Elizabeth Boody

    1937 m. trečią kartą vedė JAV ekonomikos istorikę dr. Elizabeth Boody (1898–1953). Po jo mirties ji pomirtinai (1954 m.) išleido jo rankraštį „History of Economic Analysis“.[7]

  27. 1939
    1939
    „Business Cycles“

    „Business Cycles“ (1939) pasirodymas Harvard laikotarpiu.

  28. 1939
    1939
    JAV pilietybė

    1939 m. gavo JAV pilietybę.[6]

  29. 1942
    1942
    „Capitalism, Socialism, and Democracy“

    „Capitalism, Socialism, and Democracy“ (1942) pasirodymas, vienas iš trijų didžiųjų Harvard laikotarpio veikalų.[2]

  30. 1950
    1950
    Mirtis

    Mirė 1950 m. sausio 8 d. Takonike, Konektikuto valstijoje.[1]

  31. 1954
    1954
    „History of Economic Analysis“ (Ekonominės analizės istorija, po mirties)

    Po mirties išleidžiama History of Economic Analysis (Ekonominės analizės istorija, 1954) kaip trečiasis iš didžiųjų vėlyvojo laikotarpio veikalų.[2]

Ryšiai

Įtakos

Veikiamas · 3
  1. ⁦1901–1906⁩
    ⁦1901–1906⁩

    Wandte sich während des Studiums in Wien unter dem Einfluss Eugen von Böhm-Bawerks vor allem der Nationalökonomie zu; Böhm-Bawerk war einer der prägenden akademischen Lehrer der Wiener Studienzeit.[1]

  2. ⁦1901–1906⁩
    ⁦1901–1906⁩

    Studijų Vienoje metu, veikiamas Eugen Philippovich von Philippsberg, pasuko į politinę ekonomiją; Philippovich, greta Wieser ir Böhm-Bawerk, priklausė įtakingų Menger mokinių ratui Vienos universitete.[1]

  3. ⁦1901–1906⁩
    ⁦1901–1906⁩

    Teisės studijų Vienos universitete metu, veikiamas Menger mokinio Friedrich von Wieser, pasuko į politinę ekonomiją.[1]

Paveikė · 6
  1. —
    —
    James Tobin⁦(1918–2002)⁩ · Yale-Schule

    Tobin parengė daktaro disertaciją vadovaujant Schumpeter Harvard University.[6]

  2. —
    —
    Paul Samuelson⁦(1915–2009)⁩ · MIT-Neoklassik

    Samuelson parengė daktaro disertaciją vadovaujant Schumpeter Harvard University.[6]

  3. —
    —

    Studijavo Grace pas Joseph A. Schumpeter.[12]

  4. —
    —
    John Kenneth Galbraith⁦(1908–2006)⁩ · US-Institutionalismus

    Galbraith priskiriamas prie iškiliausių Schumpeter mokinių Harvarde.[6]

  5. —
    —
    Robert Heilbroner⁦(1919–2005)⁩ · US-Wirtschaftsgeschichte

    Heilbroner apibūdinamas kaip vienas iš iškiliausių Schumpeter mokinių Harvarde.[8]

  6. —
    —
    John Maynard Keynes⁦(1883–1946)⁩ · Cambridge School

    Intelektinis John Maynard Keynes priešingybės polius Harvardo laikotarpiu nuo 1932 m.: veikalais Business Cycles (1939) ir Capitalism, Socialism, and Democracy (1942) Schumpeter keinsistinei makroekonomikai priešpriešino verslo ciklo ir verslininkystės teorija pagrįstą aiškinimą.

Privatusis seminaras, kolegos, Mont Pèlerin · 3
  1. ⁦1905–1906⁩
    ⁦1905–1906⁩

    Schumpeter besuchte Böhm-Bawerks berühmtes Privatseminar an der Universität Wien gemeinsam mit dem jungen Mises (Aufgabenhinweis Pipeline-Briefing).

  2. ⁦1936–1950⁩
    ⁦1936–1950⁩

    Haberler, būdamas Harvard University profesorius, bendradarbiavo su Joseph Schumpeter.[6]

  3. —
    —

    Studijų kolega Vienos universitete iki daktaro laipsnio gynimo 1904 metais.[9]

Joseph A. Schumpeter visos mokyklos kontekste: penkios kartos, jų mokytojų ir mokinių linijos, ratai ir kolegų ryšiai.

ŠALTINIAI APIE GYVENIMO ETAPUS IR RYŠIUS37 nuorodos · 4 šaltiniai
  • [4]McCraw: Prophet of Innovation (2007)
  • [5]McCraw: Prophet of Innovation (2007)
  • [6]McCraw: Prophet of Innovation (2007) · 6×
  • [7]McCraw: Prophet of Innovation (2007)
  • [8]Heilbroner: The Worldly Philosophers (1999)
  • [9]Somary: Erinnerungen aus meinem Leben (1959)
Topografija

Veiklos vietos

DARBŲ SĄRAŠAS · CHRONOLOGINIS

Knygos

1900 m.
1908
Das Wesen und der Hauptinhalt der theoretischen Nationalökonomie
OriginalasVokiečių
Kiti leidimai
1910 m.
1910
Wie studiert man Sozialwissenschaft?
OriginalasVokiečių
1911
Schumpeter plėtoja grynai ekonominę ūkinės plėtros teoriją: jėga, kuri keičia ūkio sistemą iš jos pačios vidaus, kyla iš verslininko, įgyvendinančio naujus gamybos priemonių derinius (naują prekę, naują metodą, naują rinką, naują žaliavos šaltinį, naują organizaciją). Pirmasis skyrius nubrėžia statinę pusiausvyroje ramybės būsenoje esančio ūkio apytaką, kurioje visa produkto vertė kyla iš darbo ir žemės ir kurioje neatsiranda nei verslininko pelno, nei palūkanų. Tolesniuose skyriuose nagrinėjamas pamatinis plėtros reiškinys, kreditas ir kapitalas kaip perkamosios galios kūrimas, verslininko pelnas kaip sąnaudų perviršis, kapitalo palūkanos kaip dabartinės perkamosios galios ažio prieš būsimąją ir galiausiai ekonominis ciklas, kurio pakilimas bei depresija aiškinami būriniu verslininkų atsiradimu. Schumpeter nuosekliai skiria statiką nuo dinamikos ir savo prieigą sieja su Walras bei Marx.
OriginalasVokiečių
Kiti leidimai
  • The Theory of Economic Development: An Inquiry into Profits, Capital, Credit, Interest, and the Business Cycle1934
    OriginalasAnglų
1914
Epochen der Dogmen- und Methodengeschichte
OriginalasVokiečių
Kiti leidimai
  • Economic Doctrine and Method: An Historical Sketch
    OriginalasAnglų
Grundriss der Sozialökonomik
OriginalasVokiečių
1915
Vergangenheit und Zukunft der Sozialwissenschaften
OriginalasVokiečių
Wie studiert man Sozialwissenschaft
OriginalasVokiečių
1916
Grundlinien einer neuen juristischen Studienordnung
OriginalasVokiečių
1918
Die Krise des Steuerstaates
OriginalasVokiečių
1920 m.
1923
Business Cycles Vol. I A Theoretical Historical and Statistical Analysis of
OriginalasAnglų
STRAIPSNIAI · 165 UŽREGISTRUOTA

Straipsniai, recenzijos, paskaitos

1900 m.
1905
Die internationale Preisbildung
OriginalasVokiečių
Die Methode der Index-Zahlen
OriginalasVokiečių
Die Methode der Standard Population
OriginalasVokiečių
1906
Bernhard Rost: Über das Wesen und die Ursachen unserer heutigen Wirtschaftskrisis; Otto Karmin: Zur Lehre von den Wirtschaftskrisen [Gemeinsame Rezension]
OriginalasVokiečių
H. Deutsch: Qualifizierte Arbeit und Kapitalismus. Werttheorie und Entwicklungstendenzen [Rezension]
OriginalasVokiečių
Johannes Leonhard: Neue Feststellung des Wertbegriffes und ihre Bedeutung für die Volkswirtschaft [Rezension]
OriginalasVokiečių
Rudolph Auspitz
OriginalasAnglų
Über die mathematische Methode der theoretischen Ökonomie
OriginalasVokiečių
1907
Das Rentenprinzip in der Verteilungslehre
OriginalasVokiečių
J. W. Schiele: Über den natürlichen Ursprung der Kategorien Rente, Zins und Arbeitslohn [Rezension]
OriginalasVokiečių
APA
Chicago
Vokiškas istorinis stilius