FOLIO I · MĄSTYTOJAI · KART. 03 · Nr. 066

Karl Pribram

Darbai
12
Straipsniai
47
Karta
3.
KP
FOL. 03 · N° 066 · Karl Pribram
BIOGRAFIJA

Gyvenimas ir kūryba

Karl Eman Pribram gimė 1877 m. gruodžio 2 d. Prahoje, teisininko ir draudimo įstaigos prezidento Otto Pribram bei jo žmonos Leonore, gimusios Popper, sūnumi, žinomoje vokiškosios Bohemijos žydų šeimoje; vėliau jis perėjo į katalikybę. Po teisės studijų Vokiečių Karolio universitete jis ten 1900 m. apgynė daktaro disertaciją. Toliau sekė mokymosi etapai Berlyne ir Vienoje, o 1907 m. jis Vienoje įgijo habilitaciją su dviejų tomų veikalu „Geschichte der österreichischen Gewerbepolitik von 1740 bis 1860“ (Austrijos amatų politikos istorija nuo 1740 iki 1860 m.). Nuo 1907 iki 1914 m. Pribram dėstė Vienos universitete privatdocentu, nuo 1914 m. ekstraordinariniu profesoriumi. Lygiagrečiai nuo 1909 iki 1921 m. jis buvo Būsto reformos centrinės įstaigos sekretorius ir generalinis sekretorius; nuo 1918 iki 1921 m. kaip sekcijos vadovas vadovavo Austrijos socialinės ministerijos Socialinės teisėkūros skyriui ir prisidėjo prie jaunosios respublikos aštuonių valandų darbo dienos, nedarbo draudimo bei įmonių tarybų įstatymo. 1921 m. jis perėjo statistikos ir tyrimų skyriaus vadovu į Tarptautinį darbo biurą (ILO) Ženevoje, kur formavo tarptautinę darbo statistiką ir socialinio draudimo klausimus. 1928 m. jis priėmė kvietimą į Frankfurto nacionalinės ekonomijos ordinarinę profesūrą ir kartu perėmė ūkio mokslų instituto direkciją. 1933 m. jis kaip „nearijas“ buvo atleistas ir metų pabaigoje per Meksiką emigravo į JAV. Ten jis dirbo Brookings instituto tyrėju (1934–1936), JAV Socialinės apsaugos taryboje (1936–1942) ir JAV Tarifų komisijos vyresniuoju ekonomistu (1942–1951); nuo 1939 iki 1952 m. jis lygiagrečiai dėstė Amerikos universitete Vašingtone. Intelektualiai Pribram sujungė Vienos mokyklos metodines priemones (Menger, Wieser, Böhm-Bawerk) su vokiečių istorinės mokyklos elementais bei empirine statistine socialine tyryba. Jo viso gyvenimo dėmesys buvo skirtas filosofinėms ekonominio teorijos kūrimo prielaidoms. Veikaluose „Conflicting Patterns of Thought“ (Konfliktuojantys mąstymo modeliai, 1949) ir po mirties 1983 m. pasirodžiusiame „A History of Economic Reasoning“ (Ekonominio samprotavimo istorija) jis nubrėžė keturis konkuruojančius ekonomikos mąstymo modelius, kurių šaknis jis atsekė iki viduramžių ginčo dėl universalijų. Karl Pribram buvo neuromokslininko Karl H. Pribram (1919–2015) dėdė; jis mirė 1973 m. liepos 15 d. Vašingtone.
Metaduomenys
Gimė
2. Dezember 1877
Prag, Österreich-Ungarn
Mirė
15. Juli 1973
Washington D.C., USA
Karta
3-oji karta
Gyvenimo etapai

Etapai

  1. 1900
    1900
    Daktaro laipsnis · Prag
    Dr. iur., Deutsche Karls-Universität

    Promotion zum Doktor der Rechte an der Deutschen Karls-Universität in Prag.

  2. 1907
    1907
    Habilitacija · Wien
    Habilitacija Vienos universitete

    Habilitation mit der wirtschaftshistorischen Arbeit „Geschichte der österreichischen Gewerbepolitik von 1740 bis 1860“.

  3. ⁦1907–1914⁩
    ⁦1907–1914⁩
    · Wien
    Privatdozent für Nationalökonomie

    Privatdozent an der Universität Wien; Lehre in Nationalökonomie und Wirtschaftsgeschichte.

  4. ⁦1909–1921⁩
    ⁦1909–1921⁩
    · Wien
    Generalsekretär Zentralstelle für Wohnungsreform

    Sekretär, später Generalsekretär der Zentralstelle für Wohnungsreform in Wien.

  5. ⁦1914–1921⁩
    ⁦1914–1921⁩
    · Wien
    Nepaprastasis profesorius

    Ausserordentlicher Professor für Wirtschaftswissenschaften an der Universität Wien.

  6. ⁦1918–1921⁩
    ⁦1918–1921⁩
    · Wien
    Sektionschef Sozialministerium

    Leiter der Abteilung für Sozialgesetzgebung im österreichischen Sozialministerium; Mitwirkung an Achtstundentag, Arbeitslosenversicherung und Betriebsrätegesetz.

  7. ⁦1921–1928⁩
    ⁦1921–1928⁩
    · Genf
    Abteilungsleiter ILO (Statistik/Forschung)

    Leiter der Abteilung für Statistik und Forschung am Internationalen Arbeitsamt (ILO) in Genf.

  8. ⁦1928–1933⁩
    ⁦1928–1933⁩
    · Frankfurt am Main
    Ordinarius für Volkswirtschaftslehre

    Ordentlicher Professor für Volkswirtschaftslehre an der Universität Frankfurt am Main und Direktor des wirtschaftswissenschaftlichen Instituts.

  9. 1933
    1933
    Emigracija · Frankfurt am Main → Mexiko → USA
    Vertreibung und Emigration in die USA

    Entlassung aus Frankfurt nach den NS-Rassegesetzen; Emigration Ende 1933 über Mexiko in die USA.

  10. ⁦1934–1936⁩
    ⁦1934–1936⁩
    · Washington D.C.
    Research Member Brookings Institution

    Forschungsmitglied der Brookings Institution; Arbeit zu Kartellen und internationaler Wirtschaftspolitik.

  11. ⁦1936–1942⁩
    ⁦1936–1942⁩
    · Washington D.C.
    US Social Security Board

    Ökonom beim US Social Security Board; Arbeit zu vergleichender Sozialversicherung und Arbeitslosenkompensation.

  12. ⁦1939–1952⁩
    ⁦1939–1952⁩
    · Washington D.C.
    Professor American University

    Professor of Economics an der American University in Washington D.C.; parallele Lehrtätigkeit neben Regierungsdienst.

  13. ⁦1942–1951⁩
    ⁦1942–1951⁩
    · Washington D.C.
    Senior Economist US Tariff Commission

    Leitender Ökonom der United States Tariff Commission mit Fokus auf internationale Handelspolitik.

  14. 1973
    1973
    Mirtis · Washington D.C.
    Tod in Washington

    Karl Pribram starb am 15. Juli 1973 in Washington D.C.

Ryšiai

Įtakos

Apie Karl Pribram peržiūrėtuose šaltiniuose nerasta vardiškai patvirtintų ryšių.

DARBŲ SĄRAŠAS · CHRONOLOGINIS

Knygos

1900 m.
1904
27 m.
Der Lohnschutz des gewerblichen Arbeiters nach österreichischem Recht
Knyga·Wien, 1904.
OriginalasVokiečių
1907
30 m.
Geschichte der österreichischen Gewerbepolitik von 1740 bis 1860 (Bd. 1: 1740–1798)
Knyga
OriginalasVokiečių
1910 m.
1910
33 m.
Das erste österreichische Patentgesetz vom 16. Jänner 1810. Ein Beitrag zur Geschichte der österreichischen Gewerbepolitik
Knyga·Wien: Manz, 1910, 49 S. Sonderabdruck aus dem Österreichischen Patentblatt, Nr. 2 und 3 (1910).
OriginalasVokiečių
1912
35 m.
Die Entstehung der individualistischen Sozialphilosophie
Knyga
OriginalasVokiečių
1918
41 m.
Die Grundgedanken der Wirtschaftspolitik der Zukunft
Knyga·Graz und Leipzig: Leuschner & Lubensky, 1918, 61 S. Zeitfragen aus dem Gebiete der Soziologie, Heft 3.
OriginalasVokiečių
1920 m.
1925
48 m.
Probleme der internationalen Arbeitsstatistik
Knyga
OriginalasVokiečių
1927
50 m.
Die Probleme der internationalen Sozialpolitik
Knyga·Leipzig: C. L. Hirschfeld, 1927, 196 S. Zeitfragen aus dem Gebiete der Soziologie, III. Reihe, Heft 3.
OriginalasVokiečių
1928
51 m.
Internationale Wirtschaftspolitik und internationale Sozialpolitik. Ihre Wurzeln und Anschauungsformen
Knyga·Frankfurt am Main: Englert & Schlosser, 1928, 16 S. Frankfurter Universitätsreden, XXX.
OriginalasVokiečių
1930 m.
1930
53 m.
Die städtische Grundrente im Konjunkturverlauf
Knyga·Bonn: Kurt Schroeder, 1930, 14 S. Veröffentlichungen der Frankfurter Gesellschaft für Konjunkturforschung, Heft 6.
OriginalasVokiečių
1935
58 m.
Cartel Problems: An Analysis of Collective Monopolies in Europe with American Application
Knyga·Washington, D.C.: The Brookings Institution, November 1935, X, 287 S.
OriginalasAnglų
10 iš 12 įrašų
STRAIPSNIAI · 47 UŽREGISTRUOTA

Straipsniai, recenzijos, paskaitos

1900 m.
1908
31 m.
Die Idee des Gleichgewichtes in der älteren nationalökonomischen Theorie
Straipsnis·Zeitschrift für Volkswirtschaft, Sozialpolitik und Verwaltung 17 (1908), S. 1–28.
OriginalasVokiečių
1910 m.
1911
34 m.
Die sechste Generalversammlung der internationalen Vereinigung für gesetzlichen Arbeiterschutz
Straipsnis·Zeitschrift für Volkswirtschaft, Socialpolitik und Verwaltung XX, 1911, S. 402–414.
OriginalasVokiečių
1916
39 m.
Die Rechtsformen der Kriegerheimstätten
Straipsnis·Zeitschrift für Volkswirtschaft, Socialpolitik und Verwaltung XXV, 1916, S. 92–113.
OriginalasVokiečių
Über die Beziehungen zwischen der Handelspolitik und der auswärtigen Politik
Straipsnis·Zeitschrift für Volkswirtschaft, Socialpolitik und Verwaltung XXV, 1916, S. 357–381.
OriginalasVokiečių
1917
40 m.
Die Weltanschauungen der Völker und ihre Politik
Straipsnis·Archiv für Sozialwissenschaft und Sozialpolitik 44, Nr. 1, 1917, S. 161-197.
OriginalasVokiečių
Freiheit oder Zwang im Wirtschaftsleben der Zukunft
Straipsnis·Österreichische Eisenbahn-Zeitung, Nr. 3 und 4, 1. Feb. 1917, S. 21ff.
OriginalasVokiečių
Probleme des Städtebaues im Lichte der Wirtschaftspolitik
Straipsnis·Schmollers Jahrbuch für Gesetzgebung, Verwaltung und Volkswirtschaft im Deutschen Reiche 41, Nr. 3, 1917, S. 427-441.
OriginalasVokiečių
Zur Entwicklung der Lebensmittelpreise in der Kriegszeit
Straipsnis·Archiv für Sozialwissenschaft und Sozialpolitik 43, Nr. 3, 1917.
OriginalasVokiečių
1919
42 m.
Sozialisierung und wirtschaftliche Individualrechte
Straipsnis·Der österreichische Volkswirt, Nr. 28, 12. April 1919, S. 487ff.
OriginalasVokiečių
1920 m.
1921
44 m.
Die Sozialpolitik im neuen Oesterreich
Straipsnis·Archiv für Sozialwissenschaft und Sozialpolitik 48, Nr. 3, 1921, S. 615-680.
OriginalasVokiečių
10 iš 47 įrašų
Cituoti šį puslapį

Trys kopijuoti parengti formatai su kanoniniu URL ir peržiūros data.

APA
Karl Pribram. (be datos). Redagavo mises.at ir scholarium. Žiūrėta 2026 m. spalio 13 d., iš https://mises.lt/lt/denker/karl-pribram
Chicago
“Karl Pribram.” be datos. Redagavo mises.at ir scholarium. Žiūrėta 2026 m. spalio 13 d.. https://mises.lt/lt/denker/karl-pribram.
Vokiškas istorinis stilius
Karl Pribram, redagavo mises.at ir scholarium, https://mises.lt/lt/denker/karl-pribram (žiūrėta 2026 m. spalio 13 d.).