FOLIO I · MĄSTYTOJAI · KART. 03 · Nr. 003

Ludwig von Mises

Darbai
75
Straipsniai
307
Karta
3.
Portretas: Ludwig von MisesPortretas: Ludwig von Mises: Ludwig von Mises, Studio-Portrait des Mises Institute (1960)Portretas: Ludwig von Mises: Mises-Portrait (koloriert, hochskaliert) (2023)
FOL. 03 · N° 003 · Ludwig von Mises
BIOGRAFIJA

Gyvenimas ir kūryba

Ludwig von Mises, kurio proprosenelį imperatorius Franz Josef pakėlė į paveldimą bajorų luomą, kilo iš asimiliuotų žydų šeimos ir gimė 1881 m. Galicijos mieste Lvive. Ludwig lankė Akademinę gimnaziją, studijavo teisę ir 1909 m., po trumpo laiko, praleisto teisininko padėjėju, pradėjo profesinę karjerą Vienos prekybos rūmuose. Užimdamas formalią paprasto rūmų sekretoriato valdininko pareigybę, kurioje turėjo išbūti dar 35 metus, jis faktiškai tapo vienu reikšmingiausių krašto ekonomistų. Veikiamas Carl Menger ir Eugen von Böhm-Bawerk, Ludwig von Mises jau jaunystėje atsigręžė į austrų ekonomikos mokyklos idėjas ir jau 1912 m. galėjo habilituotis su veikalu Theorie des Geldes und der Umlaufsmittel. Plačios ekonominės temos, kuriomis jis vėliau domėjosi, „dažniausiai buvo problemos, dėl kurių jis vyraujančią nuomonę laikė klaidinga“ (Hayek, kn.: Mises 1978, XII). Mises beveik neslėpė, kad nemažai daliai savo srities atstovų jautė tik panieką. Veikalu Human Action (1949), savo pagrindinio darbo Nationalökonomie (1940) anglišku perdirbiniu, jis pamažu pasiekė ilgai trokštą sėkmę. Tiek šiuose, tiek ankstesniuose ir dar vėliau pasirodžiusiuose veikaluose Mises visada atsiskleidė kaip įžvalgus stebėtojas ir nepaperkamas mąstytojas. Kai kuriuos įvykius jis kaip logiškai numatomus padarinius nujausdavo gerokai iš anksto, antai trečiojo dešimtmečio pabaigos pasaulinę ekonomikos krizę. Dėl savo radikaliai liberalios laikysenos jis atmetė valstybės kišimąsi į ūkio eigą ir visą gyvenimą ryžtingai rašė prieš etatistų užmačias. Tačiau nuo anarchizmo jis aiškiai atsiribojo. Priešininkai, kurių visada buvo dauguma, Mises laikė užsispyrusiu, netolerantišku ir ekstremistišku. Jo mokiniai pabrėždavo intelektinį atvirumą ir plačiaširdiškumą, vyravusius jo privačiame seminare. Vis dėlto savo tezių tiesa ir savo darbo prasmingumu, kuris jam per visą gyvenimą nesuteikė nei turtų, nei akademinių garbės titulų, jis liko nepalaužiamai įsitikinęs.
Metaduomenys
29. September 1881
Lemberg
10. Oktober 1973
New York
3-oji karta
Gyvenimo etapai

Etapai

  1. 1881
    1881
    Gimimas

    Gimė 1881 m. rugsėjo 29 d. Galicijos Lvive (Lemberge). Kilęs iš asimiliuotų žydų šeimos; jo proprosenelį imperatorius Franz Josef buvo pakėlęs į paveldimąjį bajorų luomą.[3]

  2. ⁦1892–1900⁩
    ⁦1892–1900⁩
    Akademinė gimnazija (Akademisches Gymnasium)

    Lankė Akademinę gimnaziją (Akademisches Gymnasium).

  3. ⁦1900–1906⁩
    ⁦1900–1906⁩
    Teisės mokslų studijos

    Studijavo teisės mokslus (Vienos universitete).

  4. ⁦1902–1903⁩
    ⁦1902–1903⁩
    Vienų metų savanorio karo tarnyba– apytiksliai

    Karo tarnyba kaip vienų metų savanorio 1902–1903 m.[18]

  5. 1906
    1906
    Advokato padėjėjas– numanoma

    Trumpą laiką dirbo advokato padėjėju prieš pradėdamas profesinę karjerą Prekybos rūmuose.

  6. 1906
    1906
    Teisės daktaro (Dr. iuris) laipsnis

    Vienos universitete įgijo Dr. iuris laipsnį 1906 m. vasarį.[2]

  7. ⁦1909–1934⁩
    ⁦1909–1934⁩
    Vienos prekybos rūmai

    1909 m. pradėjo profesinę karjerą Vienos prekybos rūmuose, dirbdamas rūmų sekretoriato valdininku, ir faktiškai tapo vienu iš įtakingiausių šalies ekonomistų. Ši veikla baigėsi 1934 m., kai jis perėjo į IHEI Ženevoje katedrą.

  8. 1912
    1912
    „Theorie des Geldes und der Umlaufsmittel“

    Pasirodo habilitacinis darbas „Theorie des Geldes und der Umlaufsmittel“.[3]

  9. 1913
    1913
    Habilitacija Vienos universitete

    1913 m. atliko habilitaciją Vienos universitete, remdamasis 1912 m. išleistu veikalu „Theorie des Geldes und der Umlaufsmittel“ (Pinigų ir apyvartos priemonių teorija). Veikiamas Carl Menger ir Eugen von Böhm-Bawerk, jis dar jaunystėje atsigręžė į Austrų ekonomikos mokyklos idėjas.

  10. 1918
    1918
    Vienos universiteto ekstraordinarinis profesorius

    Nuo 1918 m. Vienos universiteto ekstraordinarinis profesorius (privatdocentūra, ne ordinarinė katedra).[18]

  11. ⁦1920–1934⁩
    ⁦1920–1934⁩
    Mises privatinis seminaras

    XX a. trečiajame dešimtmetyje savo prekybos rūmų darbo kabinete įsteigė garsųjį privatinį seminarą; jis tapo susitikimų vieta Hayek, Machlup, Haberler, Morgenstern, Felix Kaufmann, Karl Menger ir daugeliui kitų. Veikė iki emigracijos 1934 m.[3]

  12. 1922
    1922
    „Die Gemeinwirtschaft“ („Socialism“)

    Pasirodo „Die Gemeinwirtschaft. Untersuchungen über den Sozialismus“ (1922): sisteminga Mises socializmo kritika, grindžiama argumentu, kad ekonominis skaičiavimas socializme neįmanomas.[3]

  13. 1927
    1927
    Austrijos konjunktūros tyrimų instituto bendraįkūrimas

    1927 m. kartu su Friedrich August von Hayek įsteigė Austrijos konjunktūros tyrimų institutą (dabar WIFO).[20]

  14. 1929
    1929
    Pasaulinės ekonomikos krizės numatymas– numanoma

    Kai kuriuos įvykius Mises kaip logiškai numatomas pasekmes nujautė gerokai iš anksto, pavyzdžiui, pasaulinę ekonomikos krizę 3-iojo dešimtmečio pabaigoje.

  15. ⁦1934–1940⁩
    ⁦1934–1940⁩
    IHEI katedra Ženevoje

    1934 m. paliko Vieną ir užėmė katedrą Institut universitaire de hautes études internationales (IHEI) institute Ženevoje, kur dėstė iki 1940 m.[21]

  16. 1938
    1938
    Santuoka su Margit Sereny-Herzfeld

    1938 m. Ženevoje vedė našlę Margit Sereny-Herzfeld, buvusią aktorę. Margit von Mises vėliau išleis savo atsiminimus „My Years with Ludwig von Mises“ (1976).[21]

  17. 1940
    1940
    „Nationalökonomie“ (Politinė ekonomija)

    1940 m. Ženevoje pasirodo pagrindinis jo vokiškas veikalas „Nationalökonomie. Theorie des Handelns und Wirtschaftens“ (leidykla Editions Union): ankstesnė „Human Action“ (1949) forma.

  18. 1940
    1940
    Emigracija į JAV

    1940 m. su žmona Margit per Prancūziją, Ispaniją ir Portugaliją emigravo į JAV ir įsikūrė Niujorke.[3]

  19. ⁦1945–1969⁩
    ⁦1945–1969⁩
    Visiting Professor New York University

    Nuo 1945 m. iki išėjimo į emeritūrą 1969 m. dirbo kviestiniu profesoriumi New York University (Graduate School of Business): šias pareigas finansavo ne universitetas, o privatūs mecenatai (William Volker Fund).[3]

  20. 1947
    1947
    Mont Pèlerin draugijos bendraįkūrimas

    1947 m. Friedrich August von Hayek pakviestas buvo vienas iš Mont Pèlerin Society steigėjų.[15]

  21. 1949
    1949
    „Human Action“

    Su „Human Action“ (1949), savo pagrindinio veikalo „Nationalökonomie“ (1940) angliškąja perdirbiniu, jis pamažu pasiekė ilgai trokštą sėkmę.[3]

  22. 1962
    1962
    Austrijos garbės ženklas už nuopelnus mokslui ir menui

    1962 m. Mises buvo apdovanotas Austrijos garbės ženklu už nuopelnus mokslui ir menui.[22]

  23. 1973
    1973
    Mirtis

    Mirė 1973 m. spalio 10 d. Niujorke.

Ryšiai

Įtakos

Veikiamas · 3
  1. ⁦1900–1906⁩
    ⁦1900–1906⁩

    Studijavo pas Eugen von Böhm-Bawerk ir dalyvavo jo seminare Vienos universitete; kartu su Menger vienas iš lemiamų mokytojų, paskatinusių Mises atsigręžti į Austrų ekonomikos mokyklą.[3]

  2. ⁦1903–1906⁩
    ⁦1903–1906⁩

    Wieser wird in der Wikipedia-EN-Influences-Box von Mises gelistet; Mises hatte zu Wieser ein distanzierteres Verhältnis als zu Böhm-Bawerk.

  3. 1913
    1913

    Philippovich war 1913 als Lehrstuhlinhaber für Politische Ökonomie der formelle Habilitationsbetreuer Mises' an der Universität Wien (Aufgabenhinweis aus Pipeline-Briefing).

Paveikė · 11
  1. ⁦1918–1925⁩
    ⁦1918–1925⁩

    Vienos universitete studijavo, be kita ko, pas Ludwig von Mises; vėliau reguliariai dalyvavo Mises privačiajame seminare.[3]

  2. ⁦1920–1920⁩
    ⁦1920–1920⁩

    Privačiojo seminaro dalyvė ir siauresnio Mises rato narė Vienoje.[23]

  3. ⁦1921–1921⁩
    ⁦1921–1921⁩

    1921 m. apgynė daktaro disertaciją valstybės mokslų srityje Vienos universitete, būdama viena pirmųjų moterų; disertaciją „Die Anweisungstheorie des Geldes“ (Pinigų kaip nukreipimo teorija) kuravo Ludwig von Mises.[25]

  4. ⁦1922–1931⁩
    ⁦1922–1931⁩

    Nuo savo socialistinių simpatijų jį atitraukė Ludwig von Mises veikalo „Die Gemeinwirtschaft“ (1922; Bendruomeninis ūkis) skaitymas, kuriame buvo įrodytas ekonominio skaičiavimo neįmanomumas socialistinėje bendruomenėje. Netrukus Mises atpažino Hayeko talentą ir pakvietė jį į savo privatųjį seminarą.[5]

  5. ⁦1923–1934⁩
    ⁦1923–1934⁩

    Machlup buvo nuolatinis Mises privačiojo seminaro dalyvis ir intelektualinis mokinys iš Vienos rato.[3]

  6. ⁦1949–1955⁩
    ⁦1949–1955⁩

    Išvertė daugybę Mises raštų iš vokiečių į anglų kalbą ir taip reikšmingai prisidėjo prie austrų pinigų bei konjunktūros teorijos sklaidos angliakalbėje erdvėje.[6]

  7. ⁦1949–1959⁩
    ⁦1949–1959⁩

    Laikytas bene reikšmingiausiu Mises mokiniu Naujajame pasaulyje; Rothbard pagilino savo mokytojo prieigas ypač pinigų, monopolio bei kapitalo ir palūkanų teorijoje.[7]

  8. ⁦1957–1957⁩
    ⁦1957–1957⁩

    Apgynė disertaciją pas Mises NYU ir ten tapo jo įpėdiniu kaip svarbiausias Austrijos tradicijos atstovas JAV.[8]

  9. —
    —
    Henry Hazlitt⁦(1894–1993)⁩ · US-Libertarismus

    Hazlitt buvo Mises šalininkas žurnalistikoje JAV, per William Volker Fund organizavo NYU poziciją ir veikė kaip tarpininkas tarp Mises ir platesnės Amerikos visuomenės.[3]

  10. —
    —
    Gustav von Schmoller⁦(1838–1917)⁩ · Jüngere Historische Schule

    Metodologinis priešininkas iš Methodenstreit; Mises veikalu „Theorie des Geldes und der Umlaufsmittel“ (1912; Pinigų ir apyvartos priemonių teorija) netiesiogiai tęsė austrų ginčą su jaunesniąja istorine mokykla.

  11. —
    —
    John Maynard Keynes⁦(1883–1946)⁩ · Cambridge School

    Keynes visą gyvenimą buvo svarbiausias intelektualinis Mises priešininkas pinigų ir ekonominio ciklo teorijoje; Mises radikaliai atmetė valstybės intervencionizmo prieigas.[3]

Privatusis seminaras, kolegos, Mont Pèlerin · 28
  1. ⁦1920–1934⁩
    ⁦1920–1934⁩

    Schwiedland buvo Mises privačiojo seminaro dalyvis Vienoje.

  2. ⁦1920–1934⁩
    ⁦1920–1934⁩

    Reguliarus Mises privačiojo seminaro dalyvis Vienoje.[10]

  3. ⁦1920–1934⁩
    ⁦1920–1934⁩

    Kaufmann buvo Mises privačiojo seminaro dalyvis Vienoje.[3]

  4. ⁦1920–1938⁩
    ⁦1920–1938⁩

    Ludwig von Mises privačiojo seminaro Vienoje dalyvė; nuolatinė Nacionalinės ekonomikos draugijos narė iki pašalinimo 1938 m.[24]

  5. ⁦1920–1934⁩
    ⁦1920–1934⁩

    Schlesinger war Teilnehmer am Mises-Privatseminar (Wikipedia EN).

  6. ⁦1920–1934⁩
    ⁦1920–1934⁩

    Illy war ständiger Teilnehmer am Mises-Privatseminar (bio_de bestätigt).

  7. ⁦1920–1934⁩
    ⁦1920–1934⁩
    Lionel Robbins⁦(1898–1984)⁩ · LSE

    Robbins kurį laiką dalyvavo privačiame seminare; vėliau buvo svarbus Vienos rato tiltas į LSE.[3]

  8. ⁦1920–1934⁩
    ⁦1920–1934⁩
    alfred-schutz

    Alfred Schütz (fenomenologas, jungtis su Husserl mokykla) buvo nuolatinis Mises privataus seminaro dalyvis.[3]

  9. ⁦1920–1934⁩
    ⁦1920–1934⁩
    erich-voegelin

    Eric Voegelin (politologas ir filosofas) buvo privataus seminaro dalyvis.[3]

  10. ⁦1920–1934⁩
    ⁦1920–1934⁩
    Karl Menger jr.⁦(1902–1985)⁩ · Wiener Kreis (Mathematik)

    Karl Menger jaunesnysis (matematikas, Carl Menger sūnus) buvo Mises privataus seminaro dalyvis.[3]

  11. ⁦1920–1930⁩
    ⁦1920–1930⁩

    Mises' Privatseminar-Liste (mises.org Hayek Centenary) führt Rosenstein-Rodan unter den regelmäßigen Teilnehmern; aktiv bis zur Übersiedlung nach Großbritannien 1930.[11]

  12. ⁦1920–1934⁩
    ⁦1920–1934⁩

    Ludwig von Mises privataus seminaro Vienos prekybos rūmuose dalyvė kartu su Hayek, Haberler, Morgenstern ir kitais.[27]

  13. ⁦1922–1934⁩
    ⁦1922–1934⁩

    Ilgametis Mises privataus seminaro Vienoje dalyvis; vienas iš nedaugelio habilituotų Austrijos mokyklos atstovų rate.[1]

  14. ⁦1922–1923⁩
    ⁦1922–1923⁩

    Ludwig von Mises bendražygis stabilizuojant Austrijos valiutą; abu drauge darė įtaką kancleriui Ignaz Seipel, kad infliacinė ir deficitinė politika būtų nutraukta.[16]

  15. 1927
    1927

    Kartu su Mises įsteigė Austrijos konjunktūros tyrimų institutą, kuriame Hayek nuo 1927 m. atliko „sunkų pradininko darbą ekonominiame pagrinde“.

  16. ⁦1928–1938⁩
    ⁦1928–1938⁩

    Įsidarbinęs Konjunktūros tyrimų institute, Schiff dirbo laikraščio redaktoriumi ir reguliariai lankė Mises privatųjį seminarą Vienoje.[13]

  17. ⁦1928–1936⁩
    ⁦1928–1936⁩

    Haberler reguliariai dalyvavo Mises privačiajame seminare Vienoje.[3]

  18. ⁦1929–1938⁩
    ⁦1929–1938⁩

    Mises privataus seminaro Vienoje dalyvis, Austrijos mokyklos vidinio rato narys.[3]

  19. ⁦1930–1933⁩
    ⁦1930–1933⁩

    Lachmann nahm laut Pipeline-Briefing als jüngeres Mitglied am Mises-Privatseminar teil; vor seiner Emigration nach London 1933.

  20. 1947
    1947
    Frank Knight⁦(1885–1972)⁩ · Chicago School

    Abu 1947 m. Mont Pèlerin Society steigėjai.

  21. ⁦1947–1931⁩
    ⁦1947–1931⁩

    1947 m. Vevey mieste prie Ženevos ežero subūrė 39 nekolektyvistinius mąstytojus iš viso pasaulio, tarp jų Ludwig von Mises, įsteigti Mont Pèlerin Society.[5]

  22. ⁦1947–1934⁩
    ⁦1947–1934⁩

    Reguliariai dalyvavo Mises privačiajame seminare šalia savo verslo veiklos tėvų kartono fabrike.[3]

  23. 1947
    1947
    George Stigler⁦(1911–1991)⁩ · Chicago School

    Abu 1947 m. Mont Pèlerin Society steigėjai; Stigler vėliau MPS prezidentas.

  24. 1947
    1947
    Milton Friedman⁦(1912–2006)⁩ · Chicago School

    Abu 1947 m. Mont Pèlerin Society steigėjai.

  25. 1947
    1947
    Wilhelm Röpke⁦(1899–1966)⁩ · Ordoliberalismus

    Abu 1947 m. Mont Pelerin Society steigėjai.

  26. ⁦1949–1959⁩
    ⁦1949–1959⁩

    Teilnehmer am Mises-Privatseminar in New York 1949–1959 (NYU-Phase) – direkter Anschluss an die Wiener Privatseminar-Tradition über Mises.[17]

  27. ⁦1949–1959⁩
    ⁦1949–1959⁩

    Mises privataus seminaro dalyvis NYU nuo 1949 m. iki 1950-ųjų pabaigos, veiklą tęsęs iki 1970-ųjų.[7]

  28. —
    —

    1957 m. Kauder pavadino Mises „ištikimiausiu Menger mokiniu“; jis palaikė su juo draugiškus ryšius ir jo ontologinį požiūrį vertino kaip austriškosios teorijos matą.[14]

Ludwig von Mises visos mokyklos kontekste: penkios kartos, jų mokytojų ir mokinių linijos, ratai ir kolegų ryšiai.

ŠALTINIAI APIE GYVENIMO ETAPUS IR RYŠIUS55 nuorodos · 6 šaltiniai
Topografija

Veiklos vietos

DARBŲ SĄRAŠAS · CHRONOLOGINIS

Knygos

1900 m.
1902
1902 m. kaip Vienos valstybės mokslų disertacija pasirodęs darbas atseka dvarininkų ir valstiečių santykio raidą Galicijoje nuo krašto atitekimo Austrijai per pirmąjį Lenkijos padalijimą (1772) iki žemės atpirkimo (1848). Mises pirmiausia atkuria lenkiškosios Galicijos kaimo santvarką (baudžiavinę priklausomybę, žemvaldžio valdžią, valdymo teises, lažo prievoles) ir lenkų valstybės neveiklumą sugretina su įsikišančiąja austrų valstybe. Branduolį sudaro Marijos Teresės ir Juozapo II reformų, baudžiavos panaikinimo, lažo patentų ir žlugusio 1789 m. mokesčių bei urbarinio reguliavimo dėstymas, po kurio eina reakcija pojozefiniame laikotarpyje. Plačiai nagrinėjamas 1846 m. valstiečių sukilimas ir galiausiai 1848 m. paskelbtas viso lažo panaikinimas. Tyrimas nuosekliai remiasi archyvų aktais ir to meto įstatymais; baigiamojoje apžvalgoje Mises valstiečių išvadavimą aiškina ne prigimtinės teisės požiūriu, o kaip su gyventojų gausėjimu nesuderinama tapusios ūkinės santvarkos pasekmę.
OriginalasVokiečių
1910 m.
1914
Die Störungen im Wirtschaftsleben der österreichisch ungarischen Monarchie
OriginalasVokiečių
1919
Nation, Staat und Wirtschaft
OriginalasVokiečių
Kiti leidimai
1920 m.
1923
Ludwig Mises šiame 1923 m. užbaigtame straipsnyje, atspirties tašku imdamas hiperinfliaciją Vokietijos imperijoje ir Austrijoje po Pirmojo pasaulinio karo, tiria pinigų teorinę valiutos stabilizavimo pusę. Pagrindinė tezė: progresuojantis pinigų nuvertėjimas niekada nėra dėsninis ekonominės padėties rezultatas, o visada infliacinės politikos, būtent valstybės išlaidų dengimo banknotų leidimu, padarinys. Mises aprašo galimą popierinės valiutos žlugimą, kaip pirmąją reformos sąlygą reikalauja sustabdyti banknotų spausdinimo presą ir grįžti prie aukso, taip pat argumentuoja prieš mokėjimų balanso teoriją ir prieš įsivaizdavimą, esą valiutos administravimas galįs sustabdyti nuosmukį. Jis aptaria sąlyginio infliacionizmo argumentą, Versalio sutarties reparacijų mokėjimus ir nubrėžia naujos, prie aukso pririštos pinigų santvarkos bruožus. Pagrįsdamas pasitelkia istorinius atvejus: amerikietišką continental currency (1781) ir prancūziškuosius mandats territoriaux (1796). Pabaigoje infliacionizmą interpretuoja kaip ideologinę problemą, susijusią su etatizmu ir socializmu.
OriginalasVokiečių
1924
Theorie des Geldes und der Umlaufsmittel (2., neubearbeitete Auflage)
OriginalasVokiečių
Kiti leidimai
1927
Liberalismus
OriginalasVokiečių
Kiti leidimai
1928
Geldwertstabilisierung und Konjunkturpolitik
OriginalasVokiečių
1929
Tome surinkti šeši Ludwig von Mises ekonomikos politikos traktatai, 1929 m. pasirodę pavadinimu „Kritik des Interventionismus“. Mises argumentuoja, kad tarp privačios nuosavybės ir bendrosios nuosavybės į gamybos priemones nėra tvaraus trečiojo kelio: pavienis valstybės įsikišimas į kainas, atlyginimus ir gamybą visada prasilenkia su jo sumanytojų siekiamu tikslu ir nuosekliai veda arba prie įsikišimų panaikinimo, arba prie socializmo. Tekstai kritiškai nagrinėja vokiečių istorinę mokyklą, katedrų socializmą (Schmoller, Brentano), profesinių sąjungų atlyginimų teoriją, Sombart bei Schmalenbach „surištos ekonomikos“ tezę. Baigiamosios dalys nagrinėja kainų nustatymo teoriją ir kredito sistemos suvalstybinimą.
OriginalasVokiečių
Kiti leidimai
1930 m.
1931
Die Ursachen der Wirtschaftskrise
OriginalasVokiečių
Probleme der Wertlehre Die psychologischen Wurzeln des Widerstandes gegen die
OriginalasVokiečių
STRAIPSNIAI · 307 UŽREGISTRUOTA

Straipsniai, recenzijos, paskaitos

1900 m.
1904
Zur Frage der Altersversorgung der Arbeiter
OriginalasVokiečių
1905
Zur Geschichte der österreichischen Fabriksgesetzgebung
OriginalasVokiečių
1907
Die wirtschaftspolitischen Motive der österreichischen Valutaregulierung
OriginalasVokiečių
1908
Ludwig von Mises apžvalginė recenzija apie naujesnę literatūrą pinigų ir bankininkystės tema, paskelbta apie 1908 m. ekonomikos mokslo žurnale. Mises referuoja ir vertina 41 vokiečių, anglų ir prancūzų kalbomis parašytą leidinį, suskirstytą pagal teminius laukus: pirmiausia du pinigų teorijos darbai (Hoffmanno pinigų vertės teorijų dogmų istorija, Kemmererio kiekybine teorija paremtas naujas išdėstymas), paskui raštai apie vokiečių pinigų rinką ir Reichsbank, apie austrų ir šveicarų bankininkystės klausimą bei monografijos atskirais klausimais, kaip antai Liuksemburgo pinigų sistema ir prancūzų kolonijiniai bankai. Pasikartodamas jis tikrina pinigų vertės ir valiutos teorijų pagrįstumą, įvertina medžiagos gausą ir metodiką bei atsiriboja nuo aukso valiutos doktrinos ir infliacionistinių siūlymų. Knappo valstybinė pinigų teorija ir grynųjų pinigų mokėjimų klausimas driekiasi per recenziją kaip atskaitos taškai.
OriginalasVokiečių
1909
Ludwig von Mises nagrinėja, ar Austrija-Vengrija turėtų formaliai atnaujinti grynųjų pinigų mokėjimus, tai yra Austrijos-Vengrijos banko teisinę pareigą keisti savo banknotus į auksą. Pagrindinė jo tezė: ekonomiškai aukso valiuta seniai egzistuoja, nes bankas nuo 1896 m. bet kada savanoriškai išduoda auksą ir auksu išreikštus devizus bei išlaiko valiutų kursus tarp aukso taškų stabilius. Įstatyminis reglamentavimas šią būklę tik teisiškai pripažintų, o banko politikoje nieko nekeistų. Mises paneigia vyraujančią nuomonę, esą žemą Vienos diskonto normą lemia grynųjų pinigų mokėjimų sustabdymas, ir ją sieja su trumpalaikio užsienio įsiskolinimo nebuvimu bei menku vidaus investavimu. Jis kritiškai pasisako su Georg Friedrich Knapp valstybine pinigų teorija ir galiausiai nagrinėja bankų ginčą su Vengrija. Į aštuonis skyrius suskirstytas darbas pasirodė Schmoller metraštyje ir buvo baigtas 1908 m. pabaigoje.
OriginalasVokiečių
The Foreign Exchange Policy of the Austro-Hungarian Bank
OriginalasAnglų
1910 m.
1910
La Reforme financiere en Autriche
OriginalasPrancūzų
Neue Literatur über Geld- und Bankwesen
OriginalasVokiečių
Ludwig von Mises atsako į Walther Federn atkirtį ir gina savo tezę, kad Austrijos-Vengrijos bankas bet kada teikia rinkai devizus žemesniu už viršutinį aukso tašką kursu, tai yra faktiškai vykdo grynųjų pinigų mokėjimus devizais. Federn teiginį, esą bankas laikinai atsisako išduoti devizus palūkanų arbitražininkams, Mises atmeta kaip neatitinkantį faktų: vienintelė banko priemonė nuo aukso nutekėjimo esanti diskonto normos kėlimas. Argumentuojama empiriškai remiantis devizo „Vokiečių banko vietos“ kurso eiga nuo 1896 m., 1908/09 m. aneksijos krize ir 1907 m. krize, pasitelkiant gubernatoriaus von Bilinski pareiškimus ir Vienos biržos rūmų pranešimus. Tekstas susijęs su to meto debatais apie Knapp valstybinę pinigų teoriją ir izoliuotos valiutos pranašumus.
OriginalasVokiečių
1912
Das vierte Privilegium der Österreichisch-Ungarischen Bank
OriginalasVokiečių
APA
Chicago
Vokiškas istorinis stilius